Santykiai augina arba stabdo mūsų vystymąsi

Santykyje augi arba sustoji. Kiekvienas santykis turi savas ribas, kiekvienas žmogus santykyje - to atspindys. Neveltui pasikeitus žmogui šalia, įvyksta naujų resursų atsivėrimas.

Mes turime stiprius impulsus, kai siekiame vienas kito. Įsijungia daug jutiklių, kuriais identifikuojame pirminio gėrio antplūdžius, o taip pat pat ir fliuidus, kuriuos transliuojame, kad pasiekti kitą. Šie pirminiai pritraukimo instrumentai aktyvūs būna neilgai. Toks feerverkų sprogimas ilgai ir nebūtų pakeliamas. Dirbtinai jo ir nesulaikysi.

Toliau prasideda tikroji pažintis. Augimas santykyje. Kiekvienas bando tempti kaldrą į savo pusę ir patraukti partnerį sau įprastinių įpročių link. Dažnas atlieka greitą analizę - tas patinka, tas ne, tą sutvarkysim, šitą pakeisim. Dažnai pasitaikanti iliuzija. Ir tik retas kuris, į santykį eina su noru pažinti, priimti ir suprasti.

Tam reikia vaikiško pirmapradžio smalsumo. Nenoro teisti. Noro suprasti kas mane patraukė pirminiuose impulsuose. Šios studijos gali trukti ilgai. Reikia kantrybės ir žvlegti į šį procesą ne kaip į tikslą, o kaip į kelią.

Saviapgaulė galvoti, kad pažinai partnerį įvairiose situacijose ir nėra ką ten patirti ir tyrinėti. Visada yra sluoksnių gylis. Juos pažinti tai reiškia, eiti per tas pačias situacijas ir kalbėtis apie jas daug kartų, kol rasis kita kokybė. Nes dažnai mes liekame prie savo. Nesame linkę nusileisti, esame linkę pakeisti kitą. Arba kiekvienas liekame prie savo tiesų.